Užsakovas yra sudėtinė tiekimo grandinės dalis, pirminis kiekvienos jų tikslas yra patenkinti užsakovo poreikius ir kartu sukurti naudą sau pačiai. Kitaip tariant, tiekimo grandinės tikslas yra sukurti didžiausią pridėtinę vertę. Daugelyje komercinių tiekimo grandinių pridėtinė vertė stipriai siejasi su pelningumu – kuo didesnis tiekimo grandinės pelningumas, tuo ji yra sėkmingesnė.
Daugelyje grandinių vienintelis pajamų šaltinis yra užsakovas. Jo link juda visi materialūs srautai. Žinant, kad visi srautai tiekimo grandinėje lemia tik sąnaudas, atrodo, visai natūralu, kad efektyvus srautų valdymas ir jų judėjimo koordinavimas yra esminė sėkmės sąlyga. Taigi, efektyvus tiekimo grandinės valdymas apima visų jos srautų valdymą, reikalingą bendrai pridėtinei vertei didinti. Išskiriami 4 tiekimo grandinės valdymo koncepcijos ypatumai, kurie skiria ją nuo tradicinio logistikos suvokimo:
Pirma, tiekimo grandinė suvokiama, kaip visuma, o ne daugybė atskirų operacijų: aprūpinimas, gamyba, paskirstymas. Tiek tiekėjas, tiek vartotojas įtraukiami į sistemos planavimo procesą.
Antra, tiekimo valdymas yra daugiau strateginis planavimo procesas, tad dėmesys labiau skiriamas strateginiam planavimui, o ne operaciniam lygmeniui būdingoms veikloms planuoti ir vykdyti.
Trečia, atsargos, kurios tradiciškai naudojamos kaip dviejų skirtingų grandinės komponentų apsauginis barjeras, o tai kartu lemia ir dideles jų apimtis bei valdymo sąnaudas. Tiekimo grandinės valdyme atsargos jau traktuojamos tik kaip paskutinė priemonė sklandiems materialių produktų srautams grandinėje subalansuoti.
Ketvirta, pagrindinė sėkmingo tiekimo grandinės valdymo prielaida yra integruotų informacinių sistemų naudojimas. Jos yra visos grandinės, o ne pavienio komponento veiklai naudojamos informacijos dalis.
Šios sistemos užtikrina paklausos ir atsargų, reikalingų paklausai patenkinti, skaidrumą visoje grandinėje.
