Kokybiškai atliktos vertimo paslaugos neįsivaizduojamos be profesionalaus, savo darbui atsidavusio vertėjo. Vertėjas yra tas, kuris gali padėti skirtingai kalbantiems žmonėms kokybiškai bendrauti, drauge plėsti tarptautinį verslą ar užtikrinti sklandų bendros politikos veikimą. Kalbos – tai vertėjo profesijos pagrindas. Žinoma, svarbūs ir kiti gebėjimai: administraciniai, analitiniai, informacinių ir ryšių technologijų bei kiti. Taip pat praverčia teisės žinios.
Didelis vertėjo pranašumas, jei jis išmano kokią nors specialiąją sritį: finansus, mediciną, inžineriją ar gamtos mokslus. Specialiųjų sričių išmanymas ne tik padeda geriau suvokti verčiamą tekstą, bet ir lengviau susivokti srities terminijos labirintuose. Tokie vertėjai labai vertinami tiek mažesnių vertimo kompanijų, tiek vertimo gigantų.
Gimtosios kalbos įgūdžius ir jausmą vertėjas turi puoselėti visą savo profesinį gyvenimą. Atidžiai skaityti daug ir įvairių tekstų. Analizuoti skaitomus tekstus, pastebėti jų privalumus ir trūkumus, mokytis stiliaus subtilybių.
Be jokios abejonės, vertėjas turi labai gerai mokėti kalbą, iš kurios verčia, ir žinoma, ne tik ją vieną. Kelių kalbų mokėjimas padidina vertėjo galimybes įsidarbinti ir jo vertę rinkoje. Norintys dirbti vertėjais Europos Sąjungos institucijose turi labai gerai mokėti bent dvi svetimas kalbas, bent viena iš jų turi būti anglų, prancūzų arba vokiečių. Vertėjai vidutiniškai moka apie 4 svetimas kalbas, bet 6 ar 8 – ne riba.
Vertimo įgūdžius reikia gludinti metų metus. Atėję jaunieji vertimo specialistai šioje profesijoje turi nepristigti energijos, būti kantrūs ir drąsiai imtis ne tik kasdieninių vertimo darbų, bet ir kitos profesijai reikalingos veiklos – ji ateityje padės pagerinti vertimo kokybę, o gal net sutaupyti laiko ir pinigų. Redagavimas, terminologija, naujų kalbos technologijų, vertimo tobulinimas – tvirti ir kokybiški gebėjimai formuojami po truputį.
