Viena paslaptingiausių ir gana sunkiai diagnozuojamų autoimuninių ilgų yra vilkligė. Ši liga yra nepagydoma ir gali trukti visą gyvenimą. Deja ja dažniausiai serga 15-45 metų moterys, kiek rečiau ši liga yra diagnozuojama vyrams. Vis dar nėra nustatyta tikslių priežasčių, kodėl atsiranda vilkligė. Pirmieji simptomai primena sąnarių uždegimą, kuomet patinsta ir skauda kojos. Tačiau kiekvienu atveju, simptomai gali būti vis kitokie. Tad jei ryte atsikeliate tarsi sustingę, jums skauda ir yra ištinę riešų, kulkšnų ar pirštų sąnariai, greičiausiai esate šios ligos nešiotojai. Dažniausiai vilkligė paveikia tik vienos kūno pusės sąnarius, tad laikui bėgant, gali akivaizdžiai matytis, kad jūsų kūno pusės yra skirtingos. Taip pat ir skausmai nėra visąlaik vienodo intensyvumo, jie gali aprimti ir vėl sustiprėti.
Ligų klasifikatoriuje, vilkligė yra vadinama sistemine raudonąja vilklige (SRV). Čia nurodoma tokie šios ligos požymiai, kaip odos bėrimas, apetito stoka, pykinimas, svorio netekimas, silpnumas, plaukų slinkimas, žaizdelės burnos gleivinėje. O kai kuriais atvejais, ligai progresuojant, gali sutrikti ir atmintis. Deja mokslininkams nepavyko dar išsiaiškinti kas sukelia šią ligą ir nuo ko priklauso, kad vieni ja suserga, o kiti ne. Tačiau sergantieji šia liga, turėtų iš esmės keisti savo gyvenimo būdą – laikytis sveikos mitybos, didinti fizinį aktyvumą, laikytis optimalaus darbo ir poilsio režimo, vengti žalingų įpročių, nebūti tiesioginės saulės spinduliuose. Komplikuojantis ligai, padidėja inkstų nepakankamumo, infekcijų grėsmė. Taip pat padidėja rizika susirgti plautine hipetenzija, pulmonitu ar karditu. Šios ligos simptomų mažinimui dažniausiai yra skiriamos mažos dozės hormonų. Taip rekomenduojama vartoti vitaminus A, C, E, žuvies taukus, seleną ir omega-3 nesočiąsias rūgštis. Į savo mitybos racioną reiktų įtraukti daugiau morkų, šeivamedžių ir serbentų uogų.
