Šiais laikais Lietuvoje yra sunku rasti šeimą, kurioje nebūtų emigravusio nei vieno asmens. Paprasčiausiai tai yra daugelio kasdienybė, tad natūralu, kad skirtingose šeimose galima rasti ir labai skirtingas patirtis, nes kiekviena šeima ir tuo pačiu kiekvienas žmogus individualiai išgyvena emigraciją skirtingai.
Jeigu Jus domina darbas emigracijoje – tokiu atveju siūlome su galimybėmis susipažinti čia: https://www.headex.eu/lt/ieskantiems-darbo/uzsienis/sezoninis/.
Psichologinis nuotolis ir gyvenimas šalimis
Emigrantai gana dažnai susiduria su psichologinėmis problemomis. Psichologai tai vadina „gyvenimu be tėvynės“, kadangi žmogui tenka nuolatos blaškytis tarp dviejų šalių. Žinoma, geriau gyvena tie, kurie svetimoje šalyje pradėjo savo gyvenimą, kurie drąsiai atsistojo ant kojų ir susirado artimų žmonių.
Žinoma, tai nereiškia kad visiškai dingsta polinkis grįžti į tėvynę. Daugelis specialistų teigia, kad net ir anksti emigravę asmenys, kuriems dar vaikystėje paliko savo tėvynę, dažniausiai jaučia ryšį su savo gimtine, kadangi tai yra tarsi biologinis ryšys, kurio nenutraukia net ir atstumas.
Tinkamo darbo paieškos
Psichologai priduria, kad dažniausiai geriau emigracijoje jaučiasi tie asmenys, kurie dirba tokį darbą, kuris tenkina juos morališkai. Žinoma, nereikia tikėtis, kad patys pirmi mėnesiai naujoje darbo vietoje bus lengvi ir tuo pačiu kilti karjeros laiptais bus paprasta. Tačiau pamačius, kad darbuotojas yra vertinamas – dažniausiai kyla stimulas dirbti dar našiau, o tuomet ir uždarbis didesnis bei karjeros galimybės atviresnės.
Kuo žmogus labiau vertinama – tuo jis geriau jaučiasi, o tokiu atveju ir svetima šalis tampa namais.
Dažnas grįžinėjimas
Tikrai ne visada geras pasirinkimas yra ir nuolatinis grįžimas į tėvynę. Kol daugeliui emigrantų tai yra būtinybė, kadangi tik tokiu atveju jie nesijaučia toli nuo artimų žmonių, kol specialistai teigia kad taip žmogus pradeda gyventi uždarame rate, kuris apima tik važiavimus pirmyn ir atgal visiškai ignoruojant galimybes pagaliau įsitvirtinti savo gyvenimą svetur. Štai todėl žmogus ir tampa svetimus visur, nes nėra vietos, kur jis iki paties galo tikrai gebėtų gerai jaustis.
